Labiausiai bûdingas klaidingas ásitikinimas apie vertëjo darbà yra tas, kad tarp dviejø kalbø gali bûti paþodinis vertimas, o tai reiðkia aiðkø, o ne labai automatiná vertimà. Deja, realybë yra visiðkai prieðinga, o vertimo procedûra beveik visuomet yra pilna galimybiø, kaip daþnai atsitiktinai sumaiðomos abiejø kalbø idëjos ir jø naudojimo bûdai, o daugelis jaunø vertëjø savo srityje yra klaidingos prielaidos, kad jø veikla pripaþástama mokslo grupëms ir klaidingai manyti, kad yra glaudþiø ryðiø tarp konkreèiø datø ir fraziø kitomis kalbomis. Papildomas nesusipratimas yra ástatymas, kad egzistuoja nepastovios vertimo formos, kurias galima dubliuoti kaip kriptografijoje.
Vertëjo darbas yra ne tik neaiðkus kodavimas ir dekodavimas tarp ðaltinio ir tikslinës kalbos, naudojant þodynà kaip mokslinæ pagalbà, nes vertimø autoriaus darbas nëra panaðus á vertëjo darbà. Kartais turime daryti su maðinø vertimais (dar vadinamais automatiniais arba kompiuteriniais vertimais, t. Y. Tekstais, kuriuos automatiðkai verèia kompiuterinë programa. Nors vertëjø technologija nuolat modernizuoja ir diegia naujus sprendimus, maðinø mokymas vis dar nëra pakankamas lygis. Nepaisant to, vis daþniau gràþinama speciali kompiuterinë vertimo (CAT programinë áranga, kuri padeda vertëjams versti.
Nëra sunku papraðyti profesionalø visuose miestuose, pavyzdþiui, Varðuvoje, nors supratimas yra sudëtinga vieta, kuri norëtø, kad autorius iðverstø puikias þinias, didelá susidomëjimà ir esminá pasirengimà. Taèiau tarp kalbø, kurioms verèiama, yra stilistiniø ir skyrybos skirtumø, kurie taip pat apsunkina vertimo procedûrà. Tarp kalbos problemø, su kuriomis susiduria anglø vertëjas, vadinamasis kalbinis trikdymas, t. y., sàmoningas originalo ir tikslinës kalbos ypatybiø derinimas, atrodo, panaðiais terminais (pvz., angliðkas bûdvardis apgailëtinas & nbsp; nereiðkia apgailëtino, tik apgailëtino. Kartais þodþiai ið tolimøjø kalbø skamba beveik vienodai, taèiau jø pavadinimai yra visiðkai skirtingi, todël vertëjas turi bûti kvalifikuotas ne tik kalbiniu poþiûriu, bet ir kalbant apie konkreèios kalbos vartotojø kultûrinius pasiekimus.